Kanalai

Kairysis kanalas

Kairysis kanalas (sanskrito k. Ida Nadi) dar vadinamas Mėnulio kanalu. Jis prasideda Muladhara čakroje, kyla kaire puse ir Agija čakroje pereina į dešinįjį smegenų pusrutulį, kur pasibaigia sudarydamas Superego balioną. Šiuo kanalu teka mūsų troškimų energija. Šie troškimai sukelia emocijas. Iš esmės, emocijos –  tai neįgyvendinti troškimai. Troškimai ir su jais susiję jausmai keliauja kairiuoju kanalu į atitinkamas kūno vietas, sužadindami juos patenkinančius veiksmus. Jei nebūtų noro, nebūtų ir veiksmo. Jam būtinas impulsas.

Svarbiausia kairiojo kanalo savybė – teikti džiaugsmą, kuris yra nuolatinė dvasios būsena. Jūs turbūt prisimenate šį džiaugsmą, patirtą vaikystėje, ir pastebite tai dvejų trejų metų vaikuose. Jie dažniausiai prabunda laimingi. Net patyrę fizinį ar emocinį skausmą jie nelaiko to savo atmintyje. Jie paverkia, liaujasi ir vėl grįžta į nuolatinio džiaugsmo būseną. Šio džiaugsmo troškimas vis dar gyvas mumyse. Jis gali būti užblokuotas ar nuslopintas gyvenime patirtų emocinių bei fizinių smūgių apnašomis. Iki Sahadža jogos praktiškai nebuvo veiksmingų priemonių, padedančių išsilaisvinti iš to, kas susikaupia mūsų praeityje, žaizdų ir likimo smūgių, kuriuos patiria visi žmonės. Sahadža jogos praktika padeda panaikinti šiuos senus įtampos šaltinius ir atgauti nuolatinio džiaugsmo būseną.

Kairės pusės problemos ir taip vadinami blokai sukelia pasyvumą ar emocinius kraštutinumus. Dėl to žmogus blaškosi tarp pakilios nuotaikos ir depresijos. Kai nėra pusiausvyros, sunku save disciplinuoti ir atsisakyti blogų įpročių. Galop galime tapti letargiški, pilni įkyrių minčių. Kadangi šis kanalas pasibaigia mūsų galvose, atsiranda papildomas spaudimas smegenyse. Tai sukelia psichines ligas, epilepsiją ir senatvinę smegenų atrofiją.

 

Dešinysis kanalas

Dešinysis kanalas (sanskrito k. Pingala Nadi) dar vadinamas Saulės kanalu. Jis prasideda Svadistana čakroje, kyla dešine puse ir Agija čakroje pereina kairįjį smegenų pusrutulį, kur pasibaigia ego balionu. Juo cirkuliuoja energija, palaikanti mūsų protinę ir fizinę veiklą. Kai šios pusės energetinis poreikis labai išauga, susilpnėja kairė pusė, išnyksta troškimas patirti dvasinį džiaugsmą. Kai įsivyrauja dešinė pusė, asmenybė tampa sausa ir agresyvi. Per didelis spaudimas išpučia ego tarsi balioną ir uždaro centrinį kanalą. Visa sistema praranda pusiausvyrą. Apakinti ego mes netenkame emocinio jautrumo. Mūsų veiksmai griauna ar valdo kitų gyvenimus, o patys esame visiškai įsitikinę, kad taip reikia, kad to reikalauja logika. Tokie kraštutinumai ir į dešinę pusę nukreiptas elgesys dažnai sukelia širdies ligas.

Aukštos technologijos, didelė įtampa ir skubėjimas būdingi Vakarų pasaulio miestams ir net provincijoms, tai skatina žmonių polinkį į dešinę pusę. Sunku išlaikyti pusiausvyrą tarp emocijų ir veiksmų, kai darbo, mokyklos ir parduotuvių aplinka yra tokia agresyvi bei įtempta. Tuomet ir namuose sunku pašalinti disbalansą ir negatyvumus. Kai to nedaroma, dauguma mūsų grįžta į darbą ar mokyklą su tais pačiais anksčiau sukauptais negatyvumais, nusėdusiais viduje.

Sahadža jogos praktika efektyviai pašalina negatyvumus ir atstato čakrų bei kanalų pusiausvyrą. Medituodamas ir naudodamas tokias paprastas priemones, kaip kojų mirkymas, gulėjimas ant žemės, čakrų valymas, kiekvienas gali pajusti, kaip džiaugsmingai prasideda diena. Kai esate energetiškai stabilūs ir harmoningi, galite jausti pasitenkinimą kiekviena diena ir stebėti, kaip būdami džiaugsmingi skleidžiate džiaugsmą aplink save.

Centrinis kanalas

Centrinis kanalas (sanskrito k. Sušumna Nadi) dar vadinamas viduriniuoju keliu. Jis prasideda toje vietoje, kur glūdi Kundalini, ir kyla stuburu tiesiai iki aukščiausiai esančios Sahasrara čakros.

Fiziniame lygmenyje atitikdamas parasimpatinę nervų sistemą centrinis kanalas koordinuoja mūsų nevalingų (autonominių) sistemų veiklą. Mes negalime sąmoningai kontroliuoti šių sistemų veiklos. Širdis plaka, plaučiai alsuoja, kraujodaros sistema gamina kraują, smegenys reguliuoja ryšius, protas atlieka žodžių analizę ir sintezę – visos šios funkcijos atliekamos taip tiksliai ir tikslingai, kaip negalėtų padaryti net bilijonai kompiuterių. Šie procesai vyksta nepaisant to, kur nukreiptas mūsų dėmesys. Atrodo, kad jiems nereikia mūsų sąmoningos kontrolės. Nuostabu, kaip paprastai funkcionuoja nevalingas mūsų organizmo aktyvumas, veikiamas tokios daugybės sąveikų, kad net išsamiausiuose medicinos ir fiziologijos moksliniuose tyrimuose, kuriuose dabar tiriama net DNR, pripažįstama, kad ištirta tik ledkalnio viršūnė. Pastebėjome, kad žmogaus sistema yra tokia plati ir beribė, jog norėdami bent truputį ją suprasti, pirmiausiai turime pripažinti, jog nieko apie ją nežinome. Galime ją pajusti ir pradėti mokytis gyventi su dar vienu pojūčiu. Tos žinios yra Sahadža jogos teorija ir praktika. Parasimpatinės sistemos veikla yra savaiminė, ji natūrali, nereikalaujanti jokių mūsų pastangų. Kundalini pakilimas, jos veikla, kaip ir visi kiti dvasiniai veiksmai, yra savaiminė. Todėl terminas Sahadž (sahaj, t. y. savaiminis) pabrėžia šią jogos savybę. Parasimpatinė centrinio kanalo prigimtis nulemia tai, kad Kundalini pakilimas nepriklauso nuo mūsų valios. Būtent tam reikalingas katalizatorius, impulsas, autoritetas – Šri Matadži.

Pažadintai Kundalini pakilus centriniu kanalu iki viršugalvio, galime pradėti pažintį su begalinėmis mūsų subtiliosios sistemos platybėmis. Šis pradinis prašviesėjimas ar realizacija tėra tik didžiosios kelionės pradžia.