Mantra – tai garsinis Dievo pavidalas.

Vaikhari – tai energija, esanti kalboje, tai – vibracijos, kurios yra žodžiuose.

Bidža mantra reiškia Vaikhari. Norėdami realizuoti šią kalbos energiją žmonės paverčia ją mantromis. Kei norime pagerinti kairės arba dešinės pusės darbą, tada recituojame mantras. Kai sakoma Bidža mantra, tada reikiamoje vietoje pasėjama Bidža (sėkla), kuri turi išdygti ir po to augti, todėl iš pradžių pasakykite Bidža, o po to kitas reikiamas mantras atitinkamoms čakroms.

Kundalini kildama sukuria garsus. Šie garsai buvo užrašytu šventųjų. Taip susidarė sanskritas. Kiekviena čakra turi balsių ir priebalsių skaičių, atitinkanti lapelių skaičių čakrose. Visos jos sudaro sanskrito abėcėlę. Iš pradžių buvo viena kalba, o po to iš jos susidarė lotynų ir sanskrito kalbos. Šventieji, girdėdami visus čakrų garsus, sudarė sanskritą, kuris atspindėjo Vaikhari (dievišką garso vibraciją), ir ši energija tapo instrumentu. Kad šis instrumentas dirbtų dieviškumui, jūs turite jį paversti Bidža mantra. Pavyzdžiui, norėdami pažadinti savo Kundalini, turite pasakyti mantrą RYM. Tai Jos mantra.

Po to tariamas čakroje esančios dievybės vardas.
LAM – VAM – RAM – JAM – HAM – HAM KŠAM – OM

Tai bidža mantros, esančios kiekvienoje čakroje. OM – tai visų mantrų Bidža, ji išreiškia Param Brahmaną ir Param Atmą.

HRIM – tai Dieviškosios Motinos Mahamajos garsinė forma, kur H – Šyva, R – Prakriti (kūrybinė energija), I – Mahamaja, M – visatos Motina, bindu (taškas ant raidės) – džiaugsmas arba liūdesio griovėjas.

Kundalini, nesutikdama kliūčių, kyla be garso. Taip pat kaip vanduo, neturėdamas kliūčių, teka be garso, bet kai kelyje atsiranda kliūtis, mes girdime jį. Vanduo savyje turi vidinę, paslėptą garso energiją (Para Vani). Kai Dievas nori kažką pasakyti, tada Jis naudoja Para Vani, bet jūs negalite to girdėti. Mūsų viduje taip pat yra Para Vani, kuri yra jos atspindys, tačiau jos mes taip pat negirdime. Kai šis garsas pasiekia Višudi, tada jis tampa Vaikhari būsenos. Jūs negalite girdėti Dievo, kol nepasieksite savos Para Vani būsenos. Todėl Dievas pats turi ateiti į Žemę ir panaudoti savo Vaikharį (Višudį energiją), kad perduotų tai, ko reikia.