Viešoji programa Prahoje 1991 m.

Iš pat pradžių turiu jums pasakyti, kad tiesa yra tai, kas ji yra. Mes negalime jos suvokti arba pakeisti. Deja, mes taip pat negalime jos pažinti žmogiškąja sąmone. Turime tapti subtilesnėmis būtybėmis, kad pažintume tiesą, t. y. turime būti Dvasia. Dėl to turime suvokti, kad vyksta gyvas evoliucijos procesas, tai aktyvus vyksmas mūsų viduje, paverčiantis mus Dvasia, už jį neįmanoma susimokėti. Jums nereikia nieko daryti, tai tiesiog veikia, nes jūs esate tiesos ieškotojai. Ką aš jums bekalbėčiau, jūs turite to klausyti atviru mokslininko protu. Jeigu yra įrodyta, kad tai tiesa, jūs turite tai priimti kaip sąžiningi žmonės, nes tai yra jūsų naudai ir viso pasaulio naudai.

… pirma tiesa yra ta, kad jūs nesate šis kūnas, šios mintys, ego ar sąlygotumai, jūs esate tyra Dvasia. Antroji tiesa  ta, kad egzistuoja subtili Dieviškos meilės energija, kuri atlieka visą šį nenutrūkstamą darbą. Tik dėl šios energijos mes nuo amebos pasiekėme šį lygį ir dar liko vienas mažas lūžis – mes nežinome absoliučios tiesos. Štai kodėl  vis ginčijamės tarpusavyje, kovojame, kariaujame. Bet jei  visi žinome tiesą, ji yra tik viena.

Dvasia yra Tėvo, Dievo Visagalio, atspindys. Jos vieta yra momenėlio kaulo viršuje, bet Jis atsispindi mūsų širdyse, kaip Kundalini yra Šventosios Dvasios, Pirmapradės Motinos, atspindys. Taigi kai Dvasia apsišviečia mūsų dėmesį, jis tampa aktyviu. Jei jūs nukreipiate dėmesį į kažką, jis veikia ne toje vietoje, o priešingai – kur benukreiptumėte dėmesį, tai veikia jus. Visiškai priešingai su apšviestos dvasios atveju: netgi žvilgsnis tokio asmens gali paskleisti taiką, džiaugsmą kitame žmoguje. Kai Dvasia pasireiškia jūsų centrinėje nervų sistemoje, nervuose atsiskleidžia nauja dimensija, dėl kurios jūs galite jausti savo centrus. Tai yra savęs pažinimas. Ir jūs galite jausti kitų centrus. Tai absoliučiai tikslus pojūtis, kurį jaučiate pirštų galiukais. Kai žinote, kaip subalansuoti šiuos centrus, tada pasiekiate visišką fizinę ir protinę pusiausvyrą. Centras yra štai toks, ir kai mes pradedame per daug naudoti dešinę arba kairę pusę, tada jis išsikreipia. Kartais tam tikras šokas gali jį iškreipti, ir tada jumyse išsivysto fizinių ir protinių sutrikimų. Bet kai Kundalini pereina per šiuos centrus, Ji juos sutvarko ir apšviečia, nes dabar Ji yra susijungusi su Dvasia. Taigi Dvasia mums pasako, kas mums yra negerai. Tai yra „Paskutinis Teismas“. Taip pat tai „Atgimimo laikas“. Mes pamatysime, kokie esame, ir galėsime pažadinti save Sahadža jogos būdu. Dvasia yra tiesos šaltinis, absoliučios tiesos.

Pirmiausiai jus apima būsena, kurią mes vadiname „nirvičar samadhi“, reiškiančią bemintį sąmoningumą. Pavyzdžiui, čia yra gražus kilimas, aš žiūriu į jį ir pradedu mąstyti apie jį. Bet po „nušvitimo“ jūs žiūrite į ką nors ir jums nekyla jokių minčių: mintys ateina iš praeities arba iš ateities, o dabartyje nėra jokios minties. Taigi, kai žiūrite į ką nors, kad ir koks džiaugsmas bebūtų menininko sukurtas, jis pradeda užlieti ir visiškai nuramina jus. Jūsų stresas, jūsų išgyvenimai dingsta, nes Dvasia yra taikos šaltinis. Yra daug žmonių, kalbančių apie taiką, bet jų viduje nėra taikos. Jie netgi gauna Nobelio taikos premijas, bet kokia iš to nauda, jei jie neturi taikos savo viduje. Bet tai lyg ratas: jei ratas rieda, o jūs – pakraštyje, tada esate sumaištyje, bet jeigu jūs keliaujate prie rato ašies, ten yra ramu. Tokia pat tampa jūsų būsena kaip būnant prie ašies, Taip pat, kai stovite vandenyje, o bangos juda, ir jūs bijote bangų – tai kaip mintys, atkeliaujančios iš dešinės ir kairės – ateities ir praeities. Bet jeigu jūs esate valtyje, tada jums bangos nebaisios. O jeigu išmokstate plaukti, tada galite pasinerti į bangas ir atplukdyti žmones į valtį. Tai yra trečias aspektas: antroji stadija, kurią jūs pasiekiate, yra sąmonė be abejonių („nirvikalpa samadhi“), kurioje tampate žinančiais. Dvasios šviesa nušviečia jūsų smegenis. Tai, ką mes pažįstame per žmogaus sąmoningumą, yra labai mažai, bet kai smegenys apšviečiamos, jūs pradedate atrasti naujus dalykus.

Dvasios šviesoje jūs tampate patys sau mokytojai, nes matote tiesą. Pirmą kartą pajaučiate tą visur esančią Energiją, kuri atlieka visą gyvą darbą, ir tada, jeigu žinote, kaip naudotis šia didžia energija, jūs galite tapti meistrais. Jūs tampate itin dinamiškais, bebaimiais, bet tuo pačiu labai atjaučiančiais. Ir visa tai turi nutikti jums visiems. Tik tie, kurie nenori, arba, kuriems nelemta, negaus to. Bet tai nėra plastikinis augimas, kurį jūs galite sukurti – tūkstantis plastikinių gėlių, tai yra realybė, taigi, tapsmas yra svarbus Sahadža jogoje. Be to, jūsų dvasingumas, jūsų dieviškumas pradeda reikštis, ir jūs savaime tampate teisingi, mėgaujatės savo vertybėmis. Didingiausias dalykas Sahadža jogoje šiandien yra tas, jog tai kolektyvinis vyksmas. Anksčiau žmonės turėjo valytis keliaudami į Himalajus ar slėpdamiesi olose. Jie turėjo patirti daugybę išbandymų. Bet Sahadža jogoje kolektyvinis darbas padaro jus absoliučiai tobulus.

Vos tik jūs susijungiate su Dieviškąja energija, tada visi tampate visumos dalimi. Jus ne tik veda, bet ir labai saugo, laimina, o labiausiai – suteikia jums džiaugsmą. Džiaugsmas negali būti išreikštas, negali būti aprašytas. Jis neturi duališkumo kaip laimė ir nelaimė, iš prigimties jis yra absoliutus. Jį tiesiog reikia patirti, ir tai jūs pajusite.

Viešoji programa Prahoje, Čekijoje, 1991 m.