Sahadža Joga (Sahaja Yoga)    Meditacija    Šri Matadži   Kontaktai    SJ Naujienos   
Tyros žinios



Tikrosios žinios-mūsų viduje



Šiandien mes čia susirinkome, kad sužinotume truputį apie tai, kas yra Dvasia. Jeigu žinios ateina iš knygos arba iš žmogaus, kuris sako, kad žino, kas yra Dvasia, tai kiek giliai jos paliečia mus? Jos gali būti suvoktos tik proto lygmenyje, mes galėsime suprasti jas tik per protinį suvokimą. Protinis suvokimas mums ateina per racionalumą ir per intelektą, kuris savaime yra ribotas.

Tokiu būdu mes įgyjam kitą suvokimą, kuris taip pat labai ribotas. Jeigu aš pasakysiu jums, kad yra Dvasia, kuri yra jūsų širdyje, ir kad jumyse yra energija, kuri visą laiką laukia progos, kad galėtų duoti jums antrąjį gimimą, jeigu aš jums taip pasakysiu, tai jūs suvoksite tik protu. Apie visa tai jau kalbėta, kas naujo visame tame? Daugiausia, ką aš galiu padaryti, tai pateikti visa tai šiuolaikine maniera, pakankamai intelektualiai, kas padėtų jums padaryti dar keletą žingsnių tuo pačiu ratu. Jūs sėdėsite, analizuosite ir nieko nepasieksite.

Aš sakau, kad, be jokių abejonių, jūsų viduje yra energija, kuri vadinasi „Kundalini“. Daug kas kalbėjo apie ją, nes prieš daug metų buvo apie tai parašyta. Prieš tūkstančius metų. Kristus sakė, kad jūs turite iš naujo gimti, kad jūs turite būti pakrikštyti, bet ne tų, kurie baigė dvasines seminarijas, o tų, kurie yra kaip Jonas Krikštytojas, kuris turėjo tam Dievišką įgaliojimą. Šita energija tikrai snaudžia mumyse, bet visi rašo apie ją labai skirtingai. Ir labai nedaug atitinka realybę. Tai dar vienas paklydimas, su kuriuo susiduria kiekvienas. Sakoma, kad mūsų viduje yra energija; vieni sako, kad ji sukelia elektros šoką, kiti sako, kad žmonės pradeda šokinėti kaip varlės, treti sako, kad žmonės pradeda skraidyti. Štai su tokiais nuklydimais jums tenka susidurti, nes jūs ieškotojai. Jūs ieškote jau visą amžinybę. Jūs esate patiklūs ieškotojai ir ieškodami jūs nežinote, kur eiti ir ko laukti, todėl jūs patenkate į pinkles.

Anądien, kada buvau Šveicarijoje, vienas iš mano sūnų, organizavusių programą, pasakė: „Motina, čia žmonės labai skeptiškai žiūri į Guru iš Indijos“. Aš labai apsidžiaugiau, kad jie susimąstė apie tai, todėl, kad jie buvo suklaidinti ir apgauti, o dabar jie visiškai išsilaisvino iš iliuzijų. Jie mano, kad negalima tikėti niekuo, kas kalba apie Dievą. Jis paprašė, kad savo vizito metu aš pirmiausia kalbėčiau apie Guru demaskavimą. Gana iššaukianti tema. Bet apie tai 1970 m. aš kalbėjau Indijoje, 1973 m. Amerikoje ir niekam tai nepatiko. Jie pasakė: „Kodėl jūs kritikuojate kitus?“

Melas yra melas, o realybė yra realybė. Šiandien iš tų, kurie yra čia, jūs sužinosite, kad jus klaidino, apgaudinėjo dėl pinigų, ko jūs negalite suvokti, nes jūs jau atitolote nuo šito. Jūs ieškote kažko tokio, kas yra aukščiau pinigų sferos. Jūs žinote, kad pinigai neatneš jums laimės. Jūs tai žinote labai gerai. Bet tie, kurie dar nežino, tie kabarojasi į viršukalnę ir nemato prarajos apačioj. Tokie žmonės mėgina duoti jums kažką panašaus į žargoną ir gauti už tai krūvą pinigų. Aš manau, kad tai labai gėdingas užsiėmimas.

Bet tai dar nereiškia, kad nėra realybės. Jeigu jos nėra, tai kaip mes galėsime ją kopijuoti? Jeigu nėra gėlių, tai kaip mes darysime dirbtines gėles? Taigi jeigu jūs manote, kad kažkas yra nerealus, jūs turite žinoti, kad jums reikia ieškoti Realybės. O kai ieškote realybės, turite žinoti, jog privalote būti tuo atžvilgiu absoliučiai atidūs, nes jūs neketinat priimti nieko, išskyrus realybę. Tačiau jus gali užhipnotizuoti, jums gali „praplauti smegenis“, nes jūs nežinote visų šitų dalykų. Kažkas kalba sanskrito kalba, jūs taip sužavėti tuo, tarytum sanskritas būtų kažkas labai nepaprastas. Pavyzdžiui, vienas mokinys nuėjo pas Guru ir gavo Mantras, bet jeigu jūs perskaitysite jas indui, jis juoksis tol, kol įskaus pilvas; iš Mantros „Ainga“ tai tikrai juoksis. Pasakykit ją bet kuriam indui ir jis juoksis, o žmonės moka pinigus už tokį paistalą, kuris nieko nereiškia, kuris negali būti Mantra. Kam jums dėl Mantros reikalingas Guru? Apie tai yra visas mokslas. Kadangi šito gerai nesuvokiate, jūs tiesiog praryjate naujovę, todėl, kad jie nori jus apgauti, todėl, kad jie nori pinigų. Paprastas dalykas. Tai pinklės.

Savo ieškojimo vardan, jūs atsisakėte visko. Jūs pamatėte, kad materialūs dalykai nesuteiks jums nieko. Jūs žvelgiate toliau. Jūsų vertybių sistema yra kita, bet jeigu ji skiriasi nuo kai kurių žmonių, tai jie gali jus išnaudoti. Todėl natūrali reakcija gali būti tokia, aš tai labai gerai suprantu.

Bet yra realybė ir ji egzistuoja mūsų viduje: mūsų viduje yra Dvasia, ir kartą ją atvėrę jūs radote savo Absoliutą. Absurdiška sakyti jums, kad turite tapti labai ramiu ir taikiu žmogumi. Sakyti jums, kad jūs turite tapti savo aistrų, geismų ir šykštumo šeimininku, kad niekas virš jūsų nedominuotų – tai tas pats lyg perskaityti jums didelę paskaitą. Tai beprasmiška.

Jūs įsikabinot į tuos dalykus, kaip jūs galite jų atsisakyti, jeigu jūs laikotės jų taip stipriai. Jūs turite įsikabinti į dar ką nors. Tai tiesiog sveikas protas. Kai jūs rasite kažką vertingesnio, labiau dinamiškesnio, duodančio daugiau džiaugsmo, duodančio jums saugumo jausmą, jūs atsisakysite visų šitų beprasmių dalykų.

Bet pažiūrėkit, kaip visa tai veikia. Pas mane iš vieno siaubingo Guru atėjo toks žmogus, kuris šito Guru buvo absoliučiai sunaikintas. Jis dažniausiai veda tik įžangines paskaitas. Jis pasakė:

„Motina, šitoje pačioje salėje, kur Jus vedate programą, pas mane į paskaitas susirenka apie 300 žmonių“. Ar nekeista tai, ką jis kalba čia žmonėms? Jis gerai žinomas žmogus, kuris ima iš jūsų pinigus, kuris skaito jums paskaitas; jis sunaikino tiek daug žmonių. Tai primena man žmones, kurie eina į barą ir išeina iš ten visiškai girti. Kai kuriems tiesiog patinka pažiūrėti, kaip kiti prisigeria. Kartais neįmanoma suprasti žmogaus prigimties, ir kai Realybė atsistoja prieš jus, jūs nukryžiuojate ją. Kaip jūs visa tai paaiškinsite? O realybės suvokimas iškelia jus. Ar jūs ruošiatės kaip nors prisidėti prie realybės? Tarkim, aš nešioju deimantinį vėrinį, mane puošia ne deimantinis vėrinys. Dvasia milijonų milijonus kartų vertingesnė už visus tuos daiktus, kurie mus puošia. Jeigu tai suvoksite, būsite nuostabūs. Jūs būsite šviečiantys. Ar ne taip? Pagalvokite apie tai. Jūs apžavėjo ir užhipnotizavo visi šitie išoriniai daiktai, jų apgaulingos priemonės, jų sukti metodai. Tai vienintelis paaiškinimas. Štai kiek daug jie pasiekė. Šita hipnozė plinta panašiai kaip ugnis – nuo vieno prie kito. Paklauskite jų, ką jie rado. „Neklauskite mūsų, mes labai laimingi žmonės“. O po trijų dienų jūs s užinote, kad šitas žmogus nusižudė. Mes vis dar nesame įsitikinę, kad tai yra pats svarbiausias, reikšmingiausias laikas žmonijos istorijoje.

Paskutinis teismas prasidėjo. Šiandien mes stovime prieš paskutinį teismą. Mes nesuvokiam šito. O visos šėtoniškos jėgos pasirodė lyg avelės vilko kailyje. Jie stengiasi prisivilioti jus, o jūs nesmerkiat jų. Jūs tik sėdite ir teisiate Realybę. Tai prasidėjo, tai faktas. Tai prasidėjo.Dabar pažiūrėkim iš Dievo pozicijos, kaip Jis ruošiasi mus teisti. Labai lengva pasakyti, kad mes netikim Dievo. Lengva pasakyti, kad mes netikim tuo, jog jis valdo mus. Bet jeigu jūs darote ką nors ne taip, jūs žinote, kad už tai sulauksite bausmės. Taip pat labai lengva pasakyti, kad mes tikime Dievą. Jis toks užjaučiantis, Jis toks mylintis, Jis toks geras, nes suteikė mums laisvę ir galimybę pažinti save. Ir mes pasikliaujame Juo, mes Jį tinkamai priimame. Jis mus, žmones, atvedė nuo am ebos iki dabartinės būsenos. Jis apsupo mus tokiu nuostabiu pasauliu. Visa tai padarė Jis. Bet yra Teismas, kurio priešaky greitai turėsime atsistoti – tai Dievo teismas. Jis nebus toks, kokį mes įsivaizduojame: sėdintį lyg teisėjas kėdėje ir kviečiantį mus visus iš eilės pas save, o šalia mūsų sėdintį advokatą.

Subtiliajame lygmenyje Jis jau įdėjo į mus jėgas, kurios teisia. Pažvelkit į Jo sukurtą evoliuciją. Kaip nuostabiai Jis tą evoliuciją išvystė! Kaip mes nuo amebos priėjome iki tokios stadijos? Dauguma gyvūnų buvo išmesti kaip nereikalingi. Jis išgelbėjo kai kuriuos gyvūnus, pavyzdžiui, iš mamutų giminės jis išgelbėjo dramblį. Per tuos metus jis išgelbėjo daugelį, bet daug vienas po kito buvo išmesti. Žmonės buvo netoli nuo to, kad juos išmestų. Prisiminkit istoriją.

Mūsų dienomis jūs neberasite nieko, kas užmuštų savo septynias žmonas. Aš turiu omeny, kad tai nebeįm anoma, jūs negalėsite šito padaryti. Hitlerio tipo žmonės jau išėjo. Baigta. Su visais tais, kurie atėjo viešpatauti pasaulyje, remdamiesi kraštutinėm idėjom arba kuo nors panašaus, baigta. Šitos idėjos mirė. Žmonės gėdijasi jų, ir jiems ateina į galvą kitos idėjos, idėjos teikiančios pusiausvyrą, ramybę, taiką.

Mes kalbame apie tai. Žmonės kalba apie taiką, bet ar iš tiesų mes norime taikos savo viduje? O jeigu iš tikro norime, tai ką mes dėl jos darome? Iš tiesų teismas prasidėjo ir kad užbaigtų jį Dievas jau patalpino mumyse visą magistratą. Visi teisėjai jau sėdi ten. Kristus sakė: „ Tie, kurie ne prieš mane, tie su manimi“. Tai teisėjai. Ir tie teisėjai yra jūsų viduje, skirtingose jūsų stuburo nerviniuose centruose ir galvos smegenyse.

Tai labai įdomu. Visos šios vietos lyg prietaisų skydeliai yra jūsų smegenyse, ir kai Kundalini šviesa praeina pro tuos centrus, tie centrai nušvinta jūsų viduje. Jus tampate nušvitusiu žmogumi, ir tai atsispindi jūsų pirštuose. Jūsų pirštų galiukai tampa nušvitę: badymas pirštų galiukuose rodo, kokie centrai jūsų viduje yra pažeisti.
Kundalini kyla ir pakyla iki to taško, momens srities, arba kitaip dar vadinamo Talu – tos vietos, kuri mažam vaikui yra minkšta, ir pramuša ją. Jeigu žmogus šioje vietoje turi mažai plaukų, jūs galite pamatyti, kaip joje atsiranda mažas įdubimas. Iš pradžių jis pulsuoja. Kundalini pulsaciją jūs galite pamatyti kryžkaulyje, Sacrum kaule, o kai Kundalini kyla, jūs net galite pamatyti, kaip ji juda, ne pas visus, pas kai kuriuos. Priklauso nuo to, ar žmogus pirmos klasės, arba galima sakyti, jei lėktuvas pirmos klasės, tai jo ir pakilimas ir nusileidimas irgi bus pirmos klasės. Toks žmogus neturi kliūčių, ir jūs negalėsite pamatyti, kaip Kundalini kyla. Pavyzdžiui, kai aš čia važiavau, kelyje nebuvo jokių grūsčių, ir aš ramiai atvažiavau, niekas mūsų nepastebėjo. O jeigu būtų buvę kamščiai, būtume sustoję tai šen, tai ten. Analogiškai Kundalini kyla žmoguje – jei jis turi problemų, tada matosi. Jūs tai galite pastebėti plika akimi.

Štai taip pažadinama Kundalini. Ir žmonės nešokinėja lyg varlės. Dabar mes turime panaudoti savo protą. Mūsų laikais protą reikia išnaudoti. Mes gi nesiruošiam šokinėti lyg varlės po to, kai tapome žmonėmis? O gal mes turime tapti paukščiais, po to, kai tapome žmonėmis? Jūsų mokslininkai, pavyzdžiui, psichologai ir daugelis kitų, tiki, kad po to, kai pasiekiat kolektyvinę sąmonę, jūs turite patekti į bemintę. Tie žmonės pasakė labai aiškiai. Tada mes turime kažko laukti iš tos gamtos, iš patekimo į mūsų kolektyvinę sąmonę. Ir taip yra ne todėl, kad aš taip sakau, arba dar kas nors, tai būtinai turi jums atsitikti.

Anądien aš buvau Chemstede ir žinau, kas su kiekvienu vyksta. Kai kurie žmonės tikrai girdi vibracijas, jaučia vėsų dvelksmą, kurį skleidžia rankos, o kai kurie šito nejaučia. Jie sako, kad jautė, o po to dingsta. Jums nereikėtų taip su savimi elgtis, jūs turite gerbti save bei savo ieškojimus ir turite gauti pasitenkinimą. Kadangi esu jūsų Motina, aš turiu jums pasakyti, kad tai yra labai rimta. Tai nėra kokia parduotuvė, kur parduodami Guru, čia jūs turite gauti savo realizaciją. Jūs turite ją gauti. Tai didelė laimė, nes atėjo laikas, kada jūs galite ją gauti. Tam jūs ir gimėte šiuo laiku, nes, kaip jau sakiau, jūs jau nuo senų laikų esate ieškotojai.

Viename šventame indiškame rašte, kuris vadinasi „Nala–Akchjan“, yra aprašyta, kaip Nala, viena iš Kali nukankintų dvasių, pagavo Kali. Sakoma, kad dabar Kali valdymo metas. Kali – piktas vaikinas, jis tas, kuris atneša sumaištį ir klaidina žmones. Jis suklaidino Nalą. Todėl jis paliko žmoną. Ir štai tada, kai Nala pagavo Kali, jis pasakė: „Aš ketinu tave nužudyti. Aš ketinu pribaigti tave dabar ir visiems laikams, todėl tu daugiau niekada nebeklaidinsi žmonių“. Tada Kali atsakė: „Gerai, tu gali mane nužudyti, aš susitaikysiu su tuo, bet pirmiausia tu turi sužinoti mano MACHATMAJA (reikšmingumą). Aš iš tikro turiu kažkokią MACHATMAJA (reikšmingumą)“. Nala pasakė: „Koks gi tas tavo reikšmingumas? Tu atneši painiavą į žmonių protus, kokį gi reikšmingumą tu gali turėti?“ O tas atsakė: „Kai aš valdysiu (t.y. kada jis klaidins mūsų protus. Juk viskas dabar tapo sąlygiška. Mes svarstome taip: „Taip, tai galbūt yra gerai, o gal blogai, galbūt viskas tvarkoje, gal ir ne“. Laikas, kada žemėje viešpatauja šita painiava, vadinamas Kali Juga (mūsų dienos)). Tada visi tie šventi ir kilnūs žmonės, ieškotojai, Sadchaki, kurie ieškojo Dievo kalnuose ir dykumose, uolose, jie ateis kaip paprasti šeimas turintys žmonės ir gaus REALYBĘ. Ir tik toje painiavoje jie įgys REALYBĖS regėjimą, ir jie taps REALYBE. Jie suvoks save kaip Dvasią. Tada Nala pamiršo visą savo pyktį ir kerštą, ir tai, ką Kali padarė jam. Jis pasakė: „Aš atleidžiu tau, todėl, kad aš labai stipriai juos gerbiu. Visų gerovės vardan, aš atsisakau visų savo asmeninių problemų. Tegul tai įvyksta“.


Tik po Kali Jugos patekės Satja Jugos, Pasaulio tiesos, saulė. Ateis švietimo amžius ir tie šventieji, kurie ieškojo Realybės miškuose, ateis į šį pasaulį. Jūs galite juos pamatyti, jie šventi. Jie puikiai matys visus dirbtinio gyvenimo pokštus. Jie žino, jog visa tai absurdas, ir jie nežino, kas tai yra Realybė. Bet atėjo laikas, kada tai turi būti išspręsta, ir tai bus išspręsta.

Tai nuspręsta jūsų didžiojoje šalyje ir dabar, pavyzdžiui, jau yra apie tūkstantis žmonių, kurie tai giliai suvokė ir priėmė. Yra maždaug 300 žmonių, kurie tikrai dirba įvairiose vietose. Aš labai laiminga, kad atvykau į šį senovinį miestą Kingstoną, kur buvo padėtas kertinis karaliaus karūnavimo akmuo. Tame yra kažkas ypatingo.

Tačiau žmonės, ne tik jūsų šalyje, bet ir visur kur, ir netgi Indijoje, nebeturi Realybės pojūčio. Visi jie tapo rafinuoti, išvystyti. Jie nežino, ką jūs radote pasiekę vystymosi rezultatą. Jeigu kas nors jiems pasakys, jie pamanys: „Jūs norite džiaugtis visais evoliucijos vaisiais ir tiesiog meluojate mums“.

Todėl jums tikrai labai svarbu suprasti, kad Teismas prasidėjo. Tam jums duota Kundalini. Aš turiu jums pasakyti. Ji – didis teisėjas. Visoje visatoje jūs nerasite tokio teisėjo, todėl jis – jūsų vidinė Motina. Ir ji Nirviadž, Ji tik duoda. Ji nieko nereikalauja iš jūsų, nieko, visiškai nieko. Ji nori, kad jūs išvystytumėte savo aukščiausias savybes, kad suvoktumėt savo Dvasią, kad gautumėt visas savo energijas. Ji nieko iš jūsų nereikalauja. Ji tik nori, kad jūs pažintumėt savo Dvasią, kad taptumėt savo Absoliutu. Ji jūsų Motina, kuri kiekvieną kartą gimsta kartu su jumis vėl ir vėl. Ji saugo visas jūsų problemas, kurias dėl Jos kilimo sukūrėte sau. Ji viską apie jus žino ir tik nuo jūsų nuoširdumo lygio, nuo jūsų noro augti dvasiškai priklauso jos santykis su jumis. Tai viskas.

Ji neabejotinai žino, kada pakyla. Ji parodo visus simptomus, parodo, kas jums yra netvarkoj. Ji jūsų draugas ir jūsų teisėja, todėl, kad jūs turite gauti geriausia, todėl, kad Ji žino, kas jums yra geriausia. Tarkim vaikas nori įkišti pirštukus į elektros šakutės lizdą, bet motina sako: „Ne, ne, taip negalima daryti“. Nes ji myli jus. Myli tyra meile, nelaukdama iš jūsų nieko. Ir šita energija snaudžia jūsų viduje ir laukia progos, kada galės pakilti, išleisti ūgliukus, lyg grūdo, ir kai ji kyla, kažkas turi jus prižiūrėti. Turi būti kažkas, kas jus ves, kažkas, kas šifruos ir sakys jums, ką reiškia tai, ką jūs jaučiate ant pirštų, ir kas su jumis vyksta. Kitaip jūs nepažinsite savo lynų, jūs nesužinosite, kur einate. Jūs pateksite į nemokšiškumo spąstus, arba gali būti, kad patys to nežinodami, jūs vis dar esate nemokšos.

Taigi ji nori kurį nors panaudoti kaip šauklį, per kurį kalbėtų Bemintis pažinimas. Ir tas kažkas turėtų būti tos pačios prigimties kaip ir Kundalini. Kaip galima pavadinti Guru tuos, kurie siurbia, prievartauja iš jūsų pinigus ir palieka jus bėdoje. Jie – už durų stovintys vagys. Jie laukia progos pagriebti jus, nes jie jau buvo teisiami. Juos nuteisė ir jie juda Kalėjimo link, todėl nori, kad kuo daugiau žmonių patrauktų kartu su jais.

Kai Kundalini kyla, ji visų pirma suteikia jums fizinį palengvėjimą. Jūs tai galite pavadinti poveikio savo sveikatai rezultatu. Pavyzdžiui, nepažadinus Kundalini, negalima išgydyti vėžio. Apie tai aš jau sakiau. Kada gydytojai suserga vėžiu, jie ateina pas mane ir išsigydo. Tačiau aš čia sėdžiu ne kad gydyčiau vėžį, visiškai ne. Ir Sahadža Joga nesidomi vėžiu sergančiais ligoniais. Bet jeigu jūs norite gauti Realizaciją, jūsų vėžys bus išgydytas, ligos bus pagydytos, sveikata pagerės. Aš turiu omeny tai, kad tie, kurie gavo Realizaciją, sirgo fizinėmis ir psichinėmis ligomis, kai kurie net epilepsija. Jie turėjo sunkių fizinių problemų, kai kurie net sirgo kraujo vėžiu arba turėjo kitų fizinių problemų.

Ir štai, turėdami visus tuos dalykus, jūs susitinkate su Dieviška meile – su Jo troškimu. Kundalini atspindi Jo Troškimą. Dieviškas Troškimas – tai užuojautos ir meilės vandenynas. Jis nori padovanoti jums Dievo Karalystę. Jis nori padaryti jus Jo karalystės gyventojais. Tai labai labai rimtas dalykas, ir mes turime iškelti sau tokį tikslą.

Teismas turi įvykti, ir mūsų viduje yra energija, kuri turi teisti. Ši energija yra Dievo, Visagalio Dievo noras. To, kuris davė mums mūsų laisvę. Jis nesiruošia kviesti jos į dvikovą. Jo galia, Jo jėga, Jo energija nesiruošia prieštarauti jūsų laisvei. Jo noras yra jūsų viduje, Kundalini pavidale, ir šis troškimas kyla jūsų viduje, nušviečia jus, bet neverčia jūsų, neatima iš jūsų laisvės. Ji nušviečia jus, kad praregėtumėt. Jūs galite laisvai sėdėti šioje salėje. Niekas jėga neverčia jūsų čia sėdėti arba išeiti, niekas nevaldo jūsų. Bet jums duodama erdvė, kuri apšviesta. Ir jūs naudojate savo laisvę daug geriau, labiau suvokdami, nes jūs nušvitę. Jūs galite matyti, jūs žinote, ką priimti, o ko ne.

Pirmiausia tai jūsų nušvitimas. Tol, kol esate nenušvitęs, tol jūs negalite matyti kiaurai. Tada jūs turite laisvę spręsti. Taigi Kundalini gydo jus, tobulina jus, dovanoja jums visus palaiminimus. Ji nutolina jus nuo žemo lygio susirūpinimų: tokiu būdu po realizacijos daugelis žmonių išsprendė savo materialines problemas. Jie netapo Fordais, bet pasikeitė požiūris ir išsisprendė materialinės problemos. Taip yra todėl, kad jūsų viduje yra Centras. Jūsų šeimyninės problemos išspręstos. Vyro ir žmonos problemos išspręstos. Jūs laisvi. Jūsų prisirišimas prie daiktų, kurie jus neramino, nusilpo, ir dabar galite laisviau matyti, ką norite pasirinkti, ir kokia jūsų kryptis. Po to, kai gavote visas šias nuolaidas, ir jums buvo duotos visos šios teigiamybės, ir visa įmanoma pagalba, jus teisia. Ar galite įsivaizduoti geresnį teisėją?

Ir tai egzistuoja jumyse. Jūs turite būti labai dėkingi Dievui už viską, ką Jis padarė. Mes nesuvokiam šito. Mes priimame tai kaip savaime suprantamą dalyką. Mes nesugebame atsidėkoti už tai, ką Jis dėl mūsų padarė, už Jo gerumą. Mes ketiname išmesti jį iš mūsų širdžių už kokį nors menką, nedovanotą mums daiktą. Visgi Ji egzistuoja, Kundalini yra mumyse. Sakykite ką tik norite, bet Ji egzistuoja. Aš mačiau žmones su labai sudaužyta Kundalini. Joje matėsi siaubingi skausmo bei kančios ženklai, ir per kančias Ji vos judėjo, tačiau egzistavo tam momentui, kai galės duoti jums tai, dėl ko Ji ten yra. Kokia palaima! Kur jūs visa tai galite rasti? Visa tai, kas turi dirbti, visa tai jūsų viduje.

Aš matau, kad net ir gavę realizaciją žmonės paprasčiausiai dingsta. Jūs įsivaizduojate? Tokiu būdu progresas vyksta Vakaruose. Jūs darote tris žingsnius pirmyn ir keturis atgal. Jūs tiesiog stebitės. Nežinau, kas atsitiko su žmonėmis Vakaruose, kurie nusivylė materialine nauda. Kai jie ateina į Sahadža Jogą, jų lygis būna pats žemiausias. Kartais šito neįmanoma suprast. Nejaugi šie žmonės negali savęs gerbti. Indijos kaime žmonės save gerbia ir vertina be jokio nepasitenkinimo, be ničnieko. Jie tiesiog tuo gyvena. Aš sutinku, yra sunkumų. Bet jūs privalote turėti savigarbos. Tai kartais jus pykina.

Gal jūs ir nežinote, kad aš dirbau šioje šalyje su septyniais, o gal aštuoniais žmonėmis ketverius metus. Keturis metus, jūs galite patikėti? Ne todėl, kad su jumis būtų kažkas ne taip. Jūs ieškotojai, jūs šventieji, gimę šioje šalyje. Kas gi atsitiko jūsų šventumui? Iš kur toks lengvabūdiškumas, iš kur toks paviršutiniškumas? Kodėl tai giliai nepaliečia jūsų? Kodėl jūs nesuprantate savo Dvasios? Aš tiesiog atsisakau suprasti, kodėl jūs negerbiat savo Dvasios. Aš žinau, jūs prarasti vaikai, tačiau aš nežinau, kaip įtvirtinti Dvasią jumyse. Kartais mano būsena būna panaši į jūsų Kundalini būseną.

Jūs privalote turėti aistringą norą gauti realizaciją. Jūs turite būti absoliučiai dinamiški, kad galėtumėt įpūsti šią ugnį ir pasakoti žmonėms, kokia kritiška dabar yra padėtis. Nejaugi jūs nematote, kas dabar darosi pasaulyje? Nejaugi jūs nematot, kaip žmonės klaidžioja? Jeigu su jais ir susiduria, tai susiduria intelektualia maniera, todėl jūs jaučiate kaltę, sakykim, dėl Vietnamo. Labai gera idėja sėdėti čia. Lyg politikams, sėdintiems minkštuose krėsluose, samprotaujantiems apie Vietnamą ir pasirašinėjantiems popierius.

Jūs išrinktieji, kurie turi nuspręsti, kad tai arba tai turi įvykti. Tačiau, kad priimtumėte Realybę, jūs šimtą kartų pagalvojate, o tam, kad įklimptumėte į purvą, niekingą ratą, tereikia minutės. Ką aš turėčiau kaltinti dėl viso šito? Tuos siaubingus Guru arba tuos siaubingus žmones, kurie organizuoja jums šou, arba tą jūsų maištingą požiūrį į moralę. Aš kartais pašiurpstu, kai pamatau, kaip viskas vyksta, kaip žmonės viską priima lyg savaime suprantamą dalyką. Šiandien jūs tie, kurie laikomi ieškotojais, esate atsakingi už tai, kad matytumėt ir neštumėt žmonėms Realybę, ir sakytumėt: „Prašom, žiūrėkit ir priimkit ją“. Jūs esate jų broliai. Jūs – jų pažįstami ir artimieji. Kaip jūs galite gavę realizaciją juos palikti? Jeigu jūs pateksite į Dangaus Karalystę, nepamiršite jų, jūs galvosite apie juos ir nebūsite laimingi. Gavę savo realizaciją jūs galvosite apie juos tol, kol visi šventieji, prarasti dėl jų nemokšiškumo, gaus Ją. Aš dirbu per jus. Aš negaliu dirbti viena. Jeigu galėčiau, nebūtų jokių sunkumų. Jeigu tik Dievas galėtų taip dirbti, duoti jums realizaciją ir viskas! Atvesti jus į gerą būseną. Tačiau šito nebus, nes jūs turite laisvę. Kam jums ta laisvė? Be laisvės jūs negalite pasiekti tokio lygio, kuris jus iškelia. Mes nesuprantam, kur mes šiandien, mes nesuvokiam. Kartais aš jaučiu, jog mano žodžiai atsimuša kaip žirniai į sieną, pavyzdžiui, jūs žinote, kad kai kurie yra laiko vergai. Jie neturi laiko. „Aš neturiu laiko, aš toks užsiėmęs“. Kodėl jūs taupote laiką? Kam? Jūs taupote laiką „virsmui“, o ne tam, kad tuščiai leistumėt jį parkuose, arba tokiose siaubingose vietose, kaip žirgų lenktynės ir pan.

Jūs taupote laiką „virsmui“, nes jūs deimantai. Jūs turite patys apšlifuoti save. Jūs netaupote tuštiems reikalams. Man atrodo, kad geriausias skelbimas yra toks: „Sutaupykite penkiasdešimt svarų, kad išleistumėt tris tūkstančius“. Kažkas panašaus. Taupykite laiką ne kad leistumėt jį tuščiai, taupykite dėl ko nors itin vertingo, itin svarbaus jūsų ieškojimui. Aš kartais nežinau, kaip jus išlaikyti šiame gilumo lygyje. Žinoma, ir šioje šalyje yra žmonių tokio aukšto lygio, kad jie labai patenkinti. Jūs nežinote, kiek daug Dievas padarė šioje šalyje. Pavyzdžiui, aš važiavau pažiūrėti Stounhendžo. Stounhendžas – tai Motinos žemės kūrinys. Jūs galite pamatyti vibracijas. Jūs galite jas pajausti. Tiek daug padaryta šioje šalyje. Kingstonas taip pat skendi vibracijose. Aš buvau nustebusi. O ką jūs radote? Atėjo apie 100 žmonių, o kai kurie užeidavo, vaikščiodavo šen ir ten. Kažkas ateidavo, kažkas išeidavo. Jie dar neapsisprendė. Jie vis dar nejautrūs. Nejaučia Realybės. Jie negali jausti. Galbūt, galbūt viskas suveiks. Aš įsitikinusi, viskas suveiks. Aš pati didžiausia optimistė, kokią tik jūs matėte. Matote, aš optimistė iš prigimties, aš tikiu. Tai turi ateiti. Tik viena: jūsų taip vadinama „laisvė“ stovi skersai kelio. Pamėginkit suprasti, kad laisvė jums duota tam, kad jūs taptumėt Dvasia, o ne tam, kad taptumėt gyvuliu. Kokia prasmė duoti realizaciją, tarkim, viščiukui? Ar galiu aš ją duoti? Tai klausimas.

Daugelis žmonių sako: „Aš nevalgau viščiukų“. Aš ir sakau: „Kam jūs dėl manęs gelbėjate viščiukus, geriau gelbėkite save“. Žmonės turi tokių keistų, juokingų idėjų.

Tai dėl jų, ieškotojų, šio nuostabaus gyvenimo medžio gėlių, sukurtas šis kūrinys. Jie tie, kurie turi priimti jį. Jie yra tie, kurie privalo turėti Jį. Jiems sužydėjo visa Visata, o kuo jie nori tapti – kirminais? Tik pagalvokit apie tai!

Dėl Dievo malonės mes pradėjome realizacijos programą, kuri greičiausiai užtruks sekundės dalį, gal ji jau ir suveikė, nes šiandien aš nuėjau gana toli. Kingstonas gera vieta. Aš jaučiu, galbūt jis taps kada nors didinga vieta. Pažiūrėkim, kaip stipriai jūs išnaudojate tą energiją, kuri teka šia zona? Aš tikiuosi, kas nors suveiks.

Dabar, po realizacijos, jūs turit viską rimtai priimti. Jūs turite dirbti, nes net jeigu jūs ir radote, tai nereiškia, kad jūs netikėtai nušokot į Mėnulį arba Saulę. Ką jūs gausite atsidūrę Mėnulyje? Jūs nieko negalėsite suprasti. Jūs turite patekti į visas savo esybės sritis, nes judėjimas prasideda viduje. Jūs turite laikyti dėmesį visose savo vidaus srityse. Jūs turite užtvirtinti savo dėmesį, ir tada jis išsilaisvins nuo neegzistuojančių daiktų. Visi prioritetai pasikeis. Didžiausia esmė tame, kad, kai ji kerta Sahasrarą, pradeda tekėti džiaugsmas, ir jūs pradedate jausti vėsų Šventosios Dvasios dvelksmą. Jūs pradeda jausti jį visur. Jūs galite tai atrasti. Dabar jūs galite teisti save ir kitus. Jūs automatiškai galite padėti kitiems. Dėl to jums nereikia niekur eiti, jums nereikia gerti vaistų, jums nieko nereikia daryti. Vien savo buvimu jūs padedate kitiems išsigelbėti, lyg visas mechanizmas pradėtų veikti. Visi metodai pradeda veikti ir jūs pradedat viską matyti. Jūs nustebsit.

Jūs turit žinoti, kaip reikia dirbti su savo Dvasia ir su kitų Dvasiomis. Tai labai įdomu. Mes visi esam ant Didžiojo Džiaugsmo slenksčio, ir jūs taip pat turit mėgautis kartu su mumis visais. Tai nuostabu. Dabar ne laikas kančioms. Mes tik jaudinamės dėl to, kad kai kurie žmonės panašiai elgiasi. Kaip suaugę ir subrendę žmonės mes žiūrim į mažus vaikus: kodėl jie tiesia į ugnį rankas?

Telaimina Jus Dievas.


Šri Matadži Nirmala Devi
Kingstonas, Anglija
1980 metų lapkričio 6 d.





© 2006, SahadžaJoga.lt, Sprendimas TAMiSTA