Subtilusis kūnas

Ištrauka iš paskaitos „Subtilusis kūnas“
„…Man teko sutikti daug didžių žmonių iš Jungtinių Tautų [Organizacijos] ir iš visų tų didelių, didelių agentūrų. Jie kalba apie ateinantį sunaikinimą, ateities šoką, ir tai įvyks. Diskutuoja sėdėdami gatvėse. Diskutuoja sėdėdami užeigose. Diskutuoja būdami vakarėlyje. Bet jie nesupranta, ką tai reiškia. Šitas sunaikinimas yra toks, kokio anksčiau nebuvo, nes šita destrukcija ateis iš vidaus, o ne iš išorės. Mes pasiekėme tam tikrą gylį savo sąmonėje. Ir jeigu nepaliesime savo gyvybės palaikymo šaltinio, destrukcija pradės veikti. Dabar daugelis žmonių sako: „Pamirškite tai, pamirškite. Mes dar pažiūrėsime.“ Kai kurie tokios nuomonės: „Gerai. Pamirškim tai. Ką? Sunaikinimas? Gerai. Nesvarbu. Ryt pamatysime.“ Dar kai kurie iš jų, mačiau, sėdi ir laukia:  „O Dieve, ačiū Tau, kad yra pražūtis, taigi visa tai pasibaigs! Cha! Mes neturime kvaršinti sau galvų. Ačiū Dievui, kad yra pažadėta pražūtis.“ Tačiau pasirinkus bet kurį požiūrį, reikia suprasti, kad tai labai rimti dalykai. Kūrinija dabar pasiekė aukščiausią augimą. Augimą išreiškia žmonės. Žmonės yra aktoriai scenoje.

Visa gamta palaiko šitą naują reiškinį. Dabar viena, kas gali jums atsitikti, yra tai, kad jūs turite susijungti su Dievu. Turite susijungti su Visuma. Turite žinoti savo pačių prasmę ir savo tikslą. Kai tai įvyksta, jūs esate kitame pasaulyje. Jūs esate tam sutverti. Jūs sukurti žmogumi dėl tikslo. Turime mąstyti. Visi mokslininkai privalo bent kartą paklausti vieno – „kodėl?”. Kodėl mes sutverti žmonėmis? Kodėl iš gyvūnų lygio pasiekėme šį? Kokia priežastis? Šis klausimas šiandien yra kiekvieno ieškotojo pasąmonėje. Dėl to mes turime tiek daug ieškotojų visame pasaulyje. Visi šie ieškotojai siekia atrasti, kodėl mes čia esame. Kai kurie iš jų atsakymą suranda materialinėje gerovėje. Tarkim, šiandienos geležinkelininkų streikai. Taigi tai yra labai siauras požiūris į visa tai, labai siauras požiūris. „Ar norite gauti didesnį užmokestį? Gerai, turėkite.“ Kas tada? Tie, kurie kalba apie komunizmą… Aš buvau Maskvoje, aš vėl ketinu grįžti. Turiu omeny, jei jų paklausite, jie atsakys: „O, mes dar kol kas nesidžiaugiame.“ Aš ne prieš komunizmą ar demokratiją. Abu juokingi man. Jūs nesate nei komunistai, nei demokratai. Tik po realizacijos galite tapti abiejais vienu metu. Nes neturite teisės būti kapitalistu ar demokratu, neturite teisės balsuoti. Jūs nieko nežinote apie save. Už ką jūs balsuojate? Negalite matyti. Kol nėra šviesos, tol negalime matyti, tad kaip mes balsuosime? Pavyzdžiui, dėl ko balsuojame už asmenį? „O! Jis labai geras žmogus.“ Gerai. Kas tokio gero jame? Iš kur žinote, kad jis geras žmogus? Iš kur žinote, kad jis nebus blogas? Ar galite pasakyti, kad tas, kuris šiandien atrodo geras, labai geras žmogus, neskleis skorpionų ir gyvačių aplink save? Žmogus, kuris akivaizdžiai atrodo puiki asmenybė, gali pasirodyti baisiu žmogumi. Nėra absoliutaus būdo nuspręsti apie ką nors. Taigi kaip balsuosime? Jei manote, kad žinote, kaip nuspręsti, tada, manau, turite dar pasimokyti. Nes kol darote daug klaidų, nepripažįstate, kad nežinote. Štai kur esmė. Kada nors jūs pasieksite lygį, kai pasakysite „Aš nežinau. Aš sakau, kad jis geras žmogus, bet negaliu sakyti. Aš nesu tikras dėl šio žmogaus.“ Tai taškas, kurį pasiekiate, kai nesate tikras dėl ko nors. Jūs norite būtinai žinoti, jei kuris nors yra tikrai teisingas ir sąžiningas. Mūsų sąžiningumo jausmas ir visa kita yra taip dirbtina, taip dirbtina. „Dora“ mums reiškia, kai tu duodi man penkis svarus, ir aš tau grąžinu penkis svarus. Atlikta. Baigta. Tai sąžininga. Viskas taip dirbtina. Štai kodėl niekada nesame patenkinti. Net jei gausite dešimt ar dvidešimt procentų didesnį užmokestį, nebūsite laimingi. Patikėkite manimi. Materialūs dalykai niekada neatneša laimės. Niekada. Bet aš nesakau, kad mums nereikia materialių dalykų. Mums reikia materialių daiktų, bet materija yra kaip puodelis su sultimis. Jei esate ištroškę, jūs negalite nieko paimti iš tuščio puodelio. Tai gali būti auksinis puodelis, bet ką tai reiškia, koks jums skirtumas? Privalote gauti tai, kas numalšins jūsų troškulį. Ir kol šis troškulys nebus numalšintas, tol nebūsite laimingi. Koks tai troškulys? Ar tai, kad jūs vis dar nepažinote savęs? Tai labai pasąmoningas troškulys. Jis ateina, nes jūs nežinote, ko ieškote. Jūs nežinote, kodėl esate nelaimingi, nežinote, ko norite. Taip veikia pasąmonė. Bet atėjo laikas, kai turite žinoti, kas esate, ir kas yra jūsų šlovė, kas yra jūsų didybė, kokios jūsų galios. Jos visos įdėtos jumyse. Tomis dienomis, kai augote ir evoliucionavote, visi šie dalykai buvo įdėti į jus taip, kaip parodyta čia. Jie visi ten. Iš tiesų, galima sakyti, aš tik katalizatorius. Tik žvakė, kuri yra uždegta. Ir ši žvakė, palietusi kitą pasiruošusią žvakę, uždega ją. Turiu omeny, jūs galite pavadinti tai skambiu moksliniu vardu. Jie pradeda visiškos asmenybės, tai ir tai… Aš nesuprantu. Man tai labai paprasta. Mes visi tam pasiruošę…“

1982 07 09 Viešoji programa Birmingeme, Didžiojoje Britanijoje